Dzūkų divonai. Aly­taus kraš­to­ty­ros mu­zie­jaus lo­va­tie­sių ko­lek­ci­ja + nemokamas atvežimas! | knygos.lt

Aprašymas

Et­no­gra­fi­jos rin­ki­ny­je sau­go­mų au­ten­tiš­kų įvai­rias­pal­vių dzū­kiš­kų di­vo­nų – net 178. 

O kas galėtų būti užkoduota lovatiesių spalvose, raštuose? Juose išryškėja begalinis divonus audusių moterų kruopštumas. Spalvose įžvelgsime tiek subtilius mus supančios natūralios gamtos derinius (dalis siūlų pačių audėjų dažyti natūraliais augaliniais dažais), tiek vėlesnį dirbtinio šilko siūlų spindesį, įrodantį puošnumo, ryškumo poreikį kasdienybėje. Raštų gausa pasakoja apie ornamentų – geometrinių, augalinių, gyvūninių – ritmikos sąskambius, kurie, perduodami iš kartos į kartą, įgaudavo vis naujų bruožų.

Jei audinio metaforą pasitelktume pačiai audimo tradicijai apibūdinti, tai tokio audinio pagrindas – metmenys – būtų juos audusių moterų darbštumas, preciziškumas, savo darbo išmanymas, o ataudai – jų polėkis, kūrybiškumas, jautrumas ir, žinoma, didžiulė pagarba tradicijai.